Pirmoji Lietuvoje siuva rankines iš popieriaus

Pirmoji Lietuvoje siuva rankines iš popieriaus

Dar vienas straipsnis pavadinimu „Pirmoji Lietuvoje siuva rankines iš popieriaus: tokių matyti dar neteko“, publikuotas portale Lrytas.lt

Marija Silickaja Šmatavičienė (29 m.) savęs dizainere nevadina. „Aš – savo minčių įgyvendintoja“, – tik susitikus vienoje Vilniaus senamiestyje įsikūrusių kavinių šventiškai sningant sakė ji. Moteris siuva rankines iš popieriaus. Ir, kad ir kaip beprotiškai tai skambėtų, jos nebijo nei sniego, nei lietaus, o prireikus kai kurios gali būti ir skalbiamos skalbyklėje.

„Tiesa, yra tik vienas dalykas, kurio nerekomenduoju“,- apie savo kuriamas „Tata paper“ rankines juokdamasi sako pašnekovė, – Tai nešiotis tokius aštrius daiktus, kaip peilis ar žirklės“.

 

Idėją pamatė užsienyje

Marija – iš Radviliškio, tačiau Vilnius jos širdį užkariavo dar studijų metu. Moteris atvykusi į sostinę Vilniaus kolegijoje mokėsi kultūrinės veiklos vadybą, o paskui Vilniaus dailės akademijoje krimto kultūrinės veiklos vadybos ir politikos mokslus. „Aš visą gyvenimą esu susijusi su menu“, – pasakojimą mums prisėdus jaukioje kavinėje pradėjo ji. Jau nuo 5-erių moteris mokėsi groti pianinu, lankė dailės mokyklą, šoko bei dainavo. Marija – žinomas veidas ir, ko gero, daug kam ne kartą matytas televizijos ekranuose ar renginių vedėjos amplua. Tačiau anot jos, save parduoti yra daug lengviau nei daiktą iš popieriaus. Idėja kurti savo verslą, ir iš popieriaus siūti rankines, kuprines, kosmetines ir kitą grožį verslininkei kilo visai netikėtai, vaikštant parduotuvėlėje užsienyje. „Mes labai daug keliaujame ir būnant Lenkijoje užėjau į vieną parduotuvę. Tiesą sakant, būčiau net neužėjusi, jei ne mano draugė. Ten kabėjo daug rankinių, kuprinių. Idėja kurti savo verslą, ir iš popieriaus siūti rankines, kuprines, kosmetines ir kitą grožį verslininkei kilo visai netikėtai, vaikštant parduotuvėlėje užsienyje.

Pirmoji kuprinė – tragedija

Gavusi pirmąją savo užsakyto popieriaus siuntą Marija susirado siuvėją, kuri jai padėjo darbuotis. Tiesa, paklausta apie pirmąją pasiūtą kuprinę, moteris juokėsi ir ją vadino „tikra tragedija“. „Kai siuvėja Olga pasiuvo pirmąją kuprinę, ji mane pasikvietė. Nepatikėsite, bet buvo visiška tragedija“, – pasakojo Marija. Anot jos, dirbti su tokia medžiaga yra visai kas kita nei su oda, reikia žinoti daug specifinių dalykų ir niuansų, o darbui ieškoti ir netradicinių įrankių, pavyzdžiui, medinių šaukštų.

Visą straipsnį galite perskaityti čia.